|
Šiandien visame pasaulyje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena – Yom HaŠoa. Šia proga sekmadienį Vilniuje surengtas „Gyvybės žygis“, subūręs apie 150 žydų tautą ir Izraelio valstybę palaikančių žmonių. Minėjimo metu Vinco Kudirkos aikštėje susirinkusius dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky bei kiti garbūs svečiai. Renginio dalyviai žygį pradėjo Rūdninkų skvere ir, nešini Izraelio, Lietuvos, Ukrainos bei kitų šalių vėliavomis, žygiavo Vilniaus gatvėmis iki Vinco Kudirkos aikštės, kur vyko iškilmingas minėjimas. Jo metu buvo uždegtos šešios žvakės, simbolizuojančios šešis milijonus per Holokaustą nužudytų žydų.  Atminimo žvakes uždegė Holokaustą išgyvenusi žydė Galina Mackevič, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Rüdiger Zettel, pedagogas Miša Jakovas bei bažnyčios „Kristaus paliepimas“ pastorius, Tarptautinės Krikščionių Ambasados Jeruzalėje direktorius Lietuvai Arvydas Vyšniauskas. Muzikinę programą hebrajų ir jidiš kalbomis atliko seserys iš Vokietijos Kim ir Jolina Kasch. Renginio pabaigoje Kim Kasch pasidalijo savo šeimos istorija, glaudžiai susijusia su Lietuva – 1941 metų birželį, Vokietijai okupavus Lietuvą, jų prosenelis, tuo metu tarnavęs nacių kariuomenėje, buvo Kaune. Mergina atvirai liudijo, kad ši istorija jų šeimai iki šiol yra gilus širdies skausmas. Pasak Kim, suvokimas apie to laikotarpio įvykius ir savo šeimos ryšį su jais ją įpareigoja ne tylėti, bet kalbėti, prisiminti ir prisiimti moralinę atsakomybę. Todėl šio renginio metu ji jautė vidinį poreikį išsakyti atsiprašymo žodžius žydų tautai – tuos žodžius, kurių jos prosenelis niekada neturėjo galimybės ar drąsos ištarti. Pirmasis Gyvybės žygis (March of Life) buvo surengtas 2007 metais Vokietijoje. 2011 metais šio tarptautinio judėjimo įkūrėjas ir prezidentas Jobst Bittner lankėsi Lietuvoje – tuomet, minint Holokausto 70-metį, Gyvybės žygiai buvo surengti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Plungėje. 2021 metais, minint Lietūkio garažo žudynių 80-ąsias metines, Gyvybės žygis įvyko Kaune. Šiemet Lietuvos atstovai vėl prisijungė prie šios prasmingos tarptautinės iniciatyvos ir Holokausto aukų atminimo dienos – Yom HaŠoa – išvakarėse surengė eiseną Vilniaus gatvėmis bei minėjimo renginį Vinco Kudirkos aikštėje. „Šių metų Gyvybės žygio šūkis – „Atmintis įpareigoja. Už žydų gyvenimą ir prieš neapykantą Izraeliui“. Prieš 19 metų įkurtas tarptautinis judėjimas šiandien išsiplėtė į 26 pasaulio valstybes ir apima daugiau kaip 50 miestų. Matome, kad ši iniciatyva auga ir įgauna vis didesnę reikšmę – ji ne tik pagerbia Holokausto aukų atminimą, bet ir kviečia skirtingų tautų žmones susitelkti prieš antisemitizmą, neapykantą bei istorijos iškraipymą“, – sako renginio organizatorius, Gyvybės žygio atstovas Lietuvoje Tadas Daujotas.
0 Comments
Shalom, brangūs bičiuliai, Šių metų balandžio mėnesį, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Yom HaŠoa, daugiau kaip 50-yje Europos, JAV ir Pietų Amerikos miestų bus surengti Gyvybės žygiai – renginiai skirti išreikšti solidarumą žydų tautai ir Izraelio valstybei. Balandžio 12 dieną, sekmadienį, kviečiame visus atvykti į Vilnių ir prisijungti prie tarptautinės Gyvybės žygio iniciatyvos. Pradžia 16 val. Rūdninkų skvere, po to eisena nusidrieks sostinės gatvėmis, o 17 val. įvyks minėjimo renginys Kudirkos aikštėje. Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių Holokausto atminimas tapo svarbia viešosios kultūros dalimi. Tačiau ką reiškia 6 milijonų nužudytų žydų atminimas, kai šiandien žydų gyvenimas visame pasaulyje vėl yra grasinamas agresyvaus antisemitizmo? Ką reiškia atminimas, kai sinagogos ir žydų institucijos turi būti saugomos lyg tvirtovės, o žydai bijo viešai rodyti savo tapatybę? Ką reiškia atminimas, kai „Hamas“ antisemitinė propaganda, milijonus kartų platinama socialiniuose tinkluose, kursto žmones visur nekęsti didžiausios mūsų laikų žydų bendruomenės – Izraelio valstybės? Atminimas reiškia atsakomybę pažinti ir įvardinti senąjį antisemitizmą savo šeimose, bažnyčiose, miestuose ir kultūroje. Atminimas reiškia atsakomybę naująjį antisemitizmą – neapykantą Izraeliui – vadinti tikruoju vardu. Atminimas reiškia atsakomybę nenusigręžti ir netylėti, bet šiandien viešai pakelti savo balsą už žydų gyvenimą ir už Izraelį. Todėl „Gyvybės žygis“ kviečia žmones visame pasaulyje išeiti į gatves per Holokausto atminimo dieną Yom HaŠoa su žinia: „Atminimas įpareigoja“. https://www.orkestras.org/events/gyvybes-zygis-vilniuje-tarptautines-holokausto-auku-atminimo-dienos-minejimas  Shalom, brangūs bičiuliai, Spalio 7 dieną, teroristams iš Gazos įsiveržus į Izraelį, prasidėjo žiaurus karas. Per savaitę laiko 1300 nužudytų, 3500 sužeistų ir maždaug 120 pagrobtų žydų bei kelios dešimtys užsienio šalių piliečių. Kiekvienais metais per Holokausto minėjimo renginius girdime žymiąją frazę "Niekada daugiau" (Never again), bet tai ką Hamas teroristai šiuo metu padarė Izraelyje - savo žiaurumu prilygsta, o galbūt net ir pranoksta tam, kas vyko Holokausto metu Europoje. Žudomi vaikai, prievartaujamos moterys, kūdikiams nukertamos galvos. Protu sunku suvokti kodėl buvo nužudyta 90 metų Holokaustą išgyvenusi moteris. Atsakymas paprastas - jie žudomi tik dėl to, nes jie yra žydai. Tai demoniškas apsėdimas - tarp Izmaelio palikuonių pradedanti siautėti antisemitizmo dvasia, kurios tikslas yra nuo žemės paviršiaus nušluoti visus žydus ir ištrinti atminimą apie patį Izraelio Dievą. Bet taip tikrai neįvyks, nes paskutiniųjų laikų Biblijos scenarijus yra kitoks. Galbūt apie tai plačiau galėsime pakalbėti kitą kartą.... Žinome, kad daug krikščionių Lietuvoje meldžiasi, o kai kurie netgi pasninkauja dėl situacijos Izraelyje. Mūsų šalies miestuose vyksta solidarumo akcijos - iškeltos Izraelio vėliavos ant Palangos tilto, mėlyna-balta spalvomis apšviesti pastatai, tamsoje mėlynai spindi Dovydo žvaigždės, žmonės į gatves išeina su Izraelio vėliavomis, internete dalinamasi tikrais faktais apie karą, kurie konfrontuoja Hamas skleidžiamą propagandą. Tai yra labai gerai, bet to nepakanka. Tikime, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas parodyti tikrą meilę Dievo išrinktajai tautai ir finansiškai paremti Izraelio valstybę šiuo sunkiu metu. Nebūkime abejingi dėl Izraelio! Juolab, kad ir Šventasis Raštas sako, jog palaiminčiau yra duoti negu gauti, o tie kurie laimina Izraelį yra palaiminti (Apd 20:35, Pr 12:3). Kviečiame jus prisijungti prie mūsų ir aukoti laisvos valios aukas į specialiai šiam tikslui skirtą VšĮ "Prabudimo orkestras" banko sąskaitą. Surinkę jūsų paramą, pervesime ją kelioms Izraelyje aktyviai veikiančioms krikščioniškoms organizacijoms, kurios šiuo metu teikia humanitarinę pagalbą nukentėjusiems ir mūsų požiūriu daro didelį Dievo darbą. VšĮ „Prabudimo orkestras“ IBAN: LT987300010162329053 Paskirtis: Parama Izraeliui   2023 metų kovo 18 dieną, kviečiame jus į seminarą „Tylos uždangos perplėšimas" su knygos „Tylos uždanga" autoriumi, pastoriumi iš Vokietijos Jobst Bittner. Seminaras įvyks Kauno aklųjų ir silpnaregių centro renginių salėje (Savanorių 206, II aukštas). Renginys nemokamas.
Automobilius nemokamai galima parkuoti netoliese esančioje Hyper Maxima stovėjimo aikštelėje, Savanorių pr. 255, Kaunas. ><> Seminaro programa: 10:00 Registracija 10:30 Šlovinimas (Tadas Daujotas ir grupė) 11:00 Seminaras. 1 dalis - mokymas 12:00 Kavos pertraukėlė 12:30 Seminaras. 2 dalis - mokymas 14:00 Pietų pertrauka 15:30 Šlovinimas (Tadas Daujotas ir grupė) 16:00 Seminaras. 3 dalis - mokymas, malda 17:30 Kavos petraukėlė 18:00 Seminaras. 4 dalis - oficialus uždarymo renginys 19:00 Pabaiga Visų renginių grafikas:
Jau šią savaitę knygos „Tylos uždanga" autorius, pastorius Jobst Bittner atvyksta į Lietuvą. Kviečiame dalyvauti renginiuose bei šia informacija dalintis su visais Izraelį mylinčiais žmonėmis. Rugsėjo 18-19 d. (šeštadienį - sekmadienį) - Pakutuvėnai Šv. Antano Paduviečio parapija ir vienuolynas https://fb.me/e/229i6O7dH Rugsėjo 21 d. (antradienį), nuo 18:30 val. - Kaunas Bažnyčioje „G12 Lietuva", Panerių g. 51, Kaunas (4 aukštas). https://fb.me/e/aHKiqfDQe Rugsėjo 22 d. (trečiadienį), 18 val. - Vilnius Protestantų bažnyčioje „Kristaus paliepimas", Architektų g. 152, Vilniuje (2 aukštas). https://fb.me/e/1jg3HPC8c Rugsėjo 23 dieną (ketvirtadienį), 11:00-14:00 - Vilnius Atminties kelio - Panerių Gyvųjų maršo eisena Rūdininkų aikštė - Geležinkelio stotis - Panerių memorialas https://fb.me/e/1jRQHdxsF Rugsėjo 23 dieną (ketvirtadienį), 19 val. - Vilnius LR Prezidentūros kieme "Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės" premjera Renginys bus tiesiogiai transliuojamas per LRT Plius www.orkestras.org/simfonija  1941 m. rugpjūčio 8 d. ta pati Apaščia plukdė vandenis palei mikvą tolyn į Baltiją, ir saulė virš Biržų galėjo būti tokia pat, kaip ir šiandien… tik tądien ji nieko nedžiugino… nes tą dieną Biržai išgyveno vieną baisiausių tragedijų – visos mūsų bendrapiliečių, žydų bendruomenės, sunaikinimo, brutalaus išžudymo siaubą. Tą rugpjūčio 8 d. pasikeitė Biržų veidas – etninis, kultūrinis, socialinis – Pakamponyse buvo sušaudyta maždaug 2400 Biržų žydų, iš jų – 900 vaikų. Š. m. rugpjūčio 6-8 dienomis minėjome 80-ąsias Biržų žydų bendruomenės sunaikinimo Holokausto metu metines, kad prisimintume ir niekada neleistume tam siaubui pasikartoti.  Biržų rajono savivaldybės mero Vyto Jarecko kalba, pagerbiant Holokausto aukas:
„Čia, Biržuose minime tragiškų įvykių aštuoniasdešimtmetį. Minime skaudžią istorinę netektį, kurią išgyveno žydų tauta ir mūsų miesto bendruomenė. Žiauru, kad Lietuvos valstybės kūrėjai, gynę jos nepriklausomybę, mūsų mieste kūrę jos gerovę ir kultūrą, gyvenę visavertį gyvenimą, buvo prievarta iškeldinti iš namų ir suvaryti į getą aplink sinagogą bei žydų religinę mokyklą, iš kur išvesti į Pakamponių mišką. Tai buvo kelias į vieną pusę, į mirtį. Jie buvo beginkliai Biržų miesto gyventojai – vyrai, moterys ir vaikai. Ir buvo nužudyti vien už tai, kad jie buvo žydai. Tą dieną praradome tautos dalį, kuri mylėjo gyvenimą, rašė, gydė, kūrė, meldėsi… Pagerbdami Biržų žydų bendruomenės atminimą, prisiminkime juos ir jų palikimą Biržų miestui.“ Muziejaus salės virto Biržų štetlu Renginiai prasidėjo rugpjūčio 6 d., penktadienį, muzikiniu gatvės teatro spektakliu „Gekumen” (Sugrįžo) (Režisierius Adrian Schvarzstein). Lietingas oras privertė spektaklį iš buvusio žydų geto teritorijos perkelti į muziejaus „Sėla“ sales, kurios tą vakarą virto Biržų štetlu. Spektaklyje „Gekumen” aktoriai išradingai pritaikė muziejaus ekspozicijų sales, o veiksme entuziastingai sudalyvavo būrys biržiečių ir miesto svečių, norinčių gyvai susipažinti su tarpukario Lietuvos žydiška kultūra ir humoru. Biržų pilyje skambėjo juokas, jidiš klezmer bei senoji sefardų ir aškenazių tradicinė muzika, tarpukario estrados garsai. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ miestelėnams ir biržų miesto svečiams vyko edukacinės ekskursijos „Kelionė Biržų žydų kultūros ir istorijos pėdsakais“. Norintys galėjo aplankyti naują ekspoziciją buvusio žydų Slavinų namo rūsyje (Žolinės a. 10, Vabalninkas) Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriuje. „Via Dolorosa“ (Kančios kelias) Rugpjūčio 8 d., sekmadienį, vyko Holokausto 80-ųjų metinių minėjimas, biržiečių Pasaulio teisuolių pagerbimas. Minėjime dalyvavo nemažai garbių svečių: Nyderlandų karalystės ambasadoriaus pavaduotojas Peter Gerard Jacob Zwart, LR Seimo narys Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje atstovai ir pirmininkas Emanuelis Zingeris bei komisijos sekretoriato vadovo pavaduotoja Ingrida Vilkienė, Lietuvos Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė, Biržų r. savivaldybės meras Vytas Jareckas ir mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė, administracijos direktorė Irutė Varzienė, rajono tarybos nariai, Lietuvos žydų bendruomenių atstovai: Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių – Sania Kerbelis, Panevėžio – Gennady Kofman, Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas – Mauša Bairakas; Biržų žydų gelbėtojų palikuonys; Vokietijos Lipės žemės evangelikų bažnyčios generalinis superintendentas kun. Dietmer Arends ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius katechetas Holger Lahayne; Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Jonas Morkvėnas; Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos nariai ir pirmininkas Vidmantas Jukonis; Biržų Saulės gimnazijos tolerancijos centro atstovai – vadovė mokytoja Virginija Kalninienė, taip pat mokiniai su mokytojais atvykę iš kitų Lietuvos tolerancijos centrų; įvairių religinių konfesijų ir įsitikinimų biržiečiai bei Biržų svečiai, kurie nėra abejingi tragedijai, ištikusiai rugpjūčio 8 dieną lygiai prieš 80 metų. Buvusiame žydų gyvenamajame kvartale šalia sinagogų, vėliau virtusiame getu, trumpą istorinę įžangą apie žydų istoriją ir gyvenimą Biržuose padarė Biržų savivaldybės paveldosaugos specialistas Dalius Mikelionis. Po jautrios Biržų rajono mero V. Jarecko kalbos perskaityti žydus gelbėjusių biržiečių vardai, ant jų garbei pasodintų Atminimo medžių kaip pagarbos ženklas užrišti balti kaspinai skirti ne tik biržiečiams gelbėtojams, bet visiems, rizikavusiems savo ir savo šeimų gyvybėmis. Visiems, kurių žmogiškumas buvo stipresnis už baimę: ir apdovanotiesiems Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, ir pripažintiems Pasaulio tautų teisuoliais, tarp kurių ir mūsų krašto rašytojo Kazio Binkio šeima, gelbėjusi žydus iš Kauno geto… ir tiems, kurie taip ir liko nežinomi, neįvardinti. Skambėjo negalėjusios atvykti į Biržus litvakų, kilusių iš Biržų, atstovų Glendos Levit kalbos įrašas, susiejantis vieną gelbėtojų šeimą su Glendos asmenine patirtimi. Nuskambėjus vieno seniausių pasaulyje muzikos instrumentų – avino rago „Šofar“ garsui , kuris judaizme naudojamas kaip apeiginis muzikos instrumentas, renginio dalyviai sustojo eisena į Pakamponių Holokausto vietą. Pakeliui eisena sustojo prie Iciko Lipšico namo, kur skambėjo gedulinga smuiko melodija ir muziejininkės Editos Mikelionienės pasakojimas apie gimnazistų lietuvaitės ir žydo draugystę bei pastarojo 1941 m. gegužes mėnesį, likus vos kelioms savaitėms iki karo pradžios, parašytą žydų tragedijos nuojauta persmelktą eilėraštį savo draugei Reginai: „…Bet vis tiktai, kai matome, Kad mūsų saulė leidžiasi Ir tamsa jau skleidžias, siaučia, siaučia mus. Mes visas jėgas surenkam Ir paskutinį syk sušunkam: „Palauk, mirtie, nors valandą Pasaulis gražus!“ (Praėjus dviems mėnesiams, septyniolikametis gimnazistas Icikas Lipšicas, kaip ir visa jo šeima buvo sušaudyti Pakamponyse…). Eisena taip pat užsuko į senąsias žydų – karaimų kapines, kur palaidoti garsūs žydai bei pirmosios Holokausto aukos. Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos pirmininkas Vidmantas Jukonis papasakojo kapinių ir jų tvarkymo istoriją, priminė pirmąsias Holokausto Biržuose aukas, palaidotas šiose kapinėse. Emocionaliai kalbėjo ir už savo protėvių padarytus nusikaltimus atsiprašė du metus senąsias kapines tvarkę partneriai iš Vokietijos Lipės žemės: Vokietijos Lipės žemės evangelikų bažnyčios generalinis superintendentas kun. Dietmer Arends ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius katechetas Holger Lahayne. Prie paminklo buvo padėtos gėlės arba, pagal žydų tradiciją – akmenėliai, sukalbėta malda. Holokausto aukų pagerbimas žudynių vietoje ir žydų atminimui skirtame Memoriale Pliaupiant lietui eisena pajudėjo į Pakamponis. Eisenos dalyvius pasitiko skaitomų žuvusiųjų vardai. Vardų skaitymą jau gyvai pratęsė Sania Kerbelis ir Leta Vainorienė, perskaitydami nužudytų savo artimųjų vardus. Visas šis tragiškas sąrašas papildė Memorialo Atminties upę nauja lenta su dar 26 žuvusiųjų pavardėmis. Paskutinė Biržų žydų – Holokausto aukų – memorialo lenta, keletą metų buvo tuščia ir palikta ateičiai, kad būtų papildoma naujomis pavardėmis. Kad šiandien, minint baisios tragedijos 80-metį, ši vieta nebėra nebyli, ji kalba Biržuose gyvenusių mūsų bendrapiliečių žydų vardais, padėkoti turime Biržų žydų kultūros ir iistorijos draugijos nariams Abeliui ir Glendai Levitams, kurie subūrė komandą ir atkakliai siekė, kad idėja būtų įgyvendinta. Šiandien ši vieta prabyla jau kiekvienam, ir atsitiktinai užklystančiam, ir tikslingai čia ateinančiam. Čia, vietoje, kur buvo nužudyti 2400 Biržų žydų, Biržų „Saulės“ gimnazijos choras ir solistė Goda Čirvinskaitė atliko dainą-giesmę jidiš kalba. Prie memorialo jautrias kalbas sakė nemažai garbių svečių: Nyderlandų karalystės ambasadoriaus pavaduotojas Peter Gerard Jacob Zwart, Seimo narys, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje pirmininkas Emanuelis Zingeris, Lietuvos Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis ir kiti garbūs svečiai. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė kalbėjo: „Šiandien mes esame Biržų žydų gyvenimo tęsinys. Mes. Ir niekas kitas nesukurs mūsų Miesto istorijos, neatveš jos iš užsienio ar kitų miestų. 1941 – ųjų rugpjūčio 8 d. Biržai prarado svarbią, įdomią, labai reikalingą, gyvavusią nuo Radvilų laikų savo tapatybės dalį. Šiandien, minint Holokausto 80 – metį, linkiu vieno – suasmeninti Miesto istoriją, įsileisti į širdį jausmus ir paprastai prisiminti Biržų žydų šeimas, kurios su vaikais ėjo mirti. Jie žinojo kur eina. Šitas jausmas ir šiandien atrodo nepakeliamai baisus. Žinot, kas šiandien man atrodo svarbiausia? Jausmas, kad viskas yra susiję, viskas yra viena, kad viską nešamės su savimi. Nutrūkusius Biržų žydų gyvenimus irgi. Todėl kiek prisimename, tiek ir išliekame“. Maldą sakė Kauno žydų religinės bendruomenė pirmininkas Mauša Bairakas, Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas J. Morkvėnas ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius katechetas Holger Lahayne. Subtiliai ir jautriai renginį vedė muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė. Rugpjūčio 9 d., pirmadienį, Holokausto aukų atminimas buvo pagerbtas Nemunėlio Radviliškyje. Nemunėlio Radviliškio žydų – Holokausto aukų žudynių ir palaidojimo vietoje prisiminimais dalijosi buvusi Nemunėlio Radviliškio mokyklos direktorė A. Venckūnienė, Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos pirmininkas V. Jukonis, radviliškietis Benjaminas Kairys. P.S. Pirmadienį gautas Šiaulių apskrities žydų bendruomenės padėka, kurioje šios bendruomenės pirmininkas S. Kerbelis dėkoja už labai gerai organizuotą renginį, skirtą Holokausto pradžios Lietuvoje 80-mečiui. Organizatoriams taip pat širdingai dėkojo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje pirmininkas Emanuelis Zingeris, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Abelis ir Glenda Levitt bei kiti Biržų žydų palikuonys, stebėję tiesioginę renginio transliaciją įvairiose pasaulio šalyse. Rugpjūčio 6-9 dienomis vykusius Holokausto 80-mečio renginius Biržuose organizavo Biržų rajono savivaldybė, Biržų krašto muziejus “Sėla” ir Biržų žydų žydų kultūros ir istorijos draugja . Partneriai: Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Tai ne paskutiniai renginiai minint ypatingą sukaktį. Spalio 3 dieną planuojamas “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės” koncertas ir kitos veiklos. Projekto “Holokausto 80-mečio atminimo renginiai Biržų krašte, žydų kultūros ir istorijos viešinimas” rėmėjas – Lietuvos Kultūros taryba. Biržų rajono savivaldybės ir Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos informacija Nuotraukos: Biržų rajono savivaldybės, Biržų muziejaus „Sėla“, Ž. Maniko 2021 m. birželio 28 dienos pavakarę apie 200 žmonių susirinko Miško g. 3, Kaune prie buvusių „Lietūkio” garažo patalpų pagerbti prieš 80 metų žiauriai nužudytų 50 žydų vyrų atminimą. Pasibaigus minėjimo renginiui maždaug 80-ies žmonių „Gyvybės žygio” eisena iš žudynių vietos ėjo į Žaliakalnio žydų kapines, kur Kauno m. savivaldybė atidengė paminklą žudynių aukoms atminti. Kauno gatvėmis žygiuojančių žmonių eisenos nesustabdė net pliaupiantis lietus. Renginyje dalyvavo Kauno m. meras Visvaldas Matijošaitis ir vicemeras Mantas Jurgutis, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Levy, JAV ambasadorius Lietuvoje Robert S. Gilchrist, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, LR Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, LR Seimo nariai Paulė Kuzmickienė ir Emanuelis Zingeris bei kiti garbingi svečiai. Renginį organizavo Kauno žydų bendruomenė, Kauno m. savivaldybė ir tarptautinis judėjimas „Gyvybės žygis”. „Atminties kelio“ eisenos dalyviai paminės Jurbarko žydų bendruomenės sunaikinimo 80 – metį2/7/2021 Liepos 4 d. (sekmadienį) 14:00 val. Jurbarke įvyks „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80 – ąsias vietos žydų bendruomenės sunaikinimo metines. Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių. „Atminties kelio“ minėjimai – tai atminimo eisenos, kurios prasideda miestų centrinėse dalyse, kur anksčiau gyveno žydai ir baigiasi Holokausto aukų masinių žudynių vietose. Eisenų dalyviai nešasi akmenėlius su ant jų užrašytais čia gyvenusių žydų vardais – tai ir pagarba istoriškai susiklosčiusiai žydų tradicijai į kapines nešti akmenėlius, ir Holokausto aukų įasmeninimas. Žudynių vietose vykstančiuose minėjimuose bus ištarti šie vardai ir iš nebūties prikeltos atskirų šeimų ir iškiliausių to krašto asmenybių istorijos. Panašūs renginiai Tarptautinės komisijos iniciatyva vyksta daugiau nei dešimtmetį minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną – rugsėjo 23 d., kuriuose kasmet dalyvauja 150 – 200 mokyklų ir daugiau nei 10 000 dalyvių. Šiemet „Atminties kelio 1941-2021“ minėjimo renginiai organizuojami nuosekliai (chronologiškai) sekant skaudžių istorinių įvykių kalendorių. Jau numatyta surengti kelias dešimtis minėjimo renginių, skirtų atskirų miestų ir miestelių žydų bendruomenių sunaikinimo 80-čiams paminėti. Renginiai vyks nuo birželio iki gruodžio mėnesio. Informaciją apie jau suplanuotus renginius galite rasti Tarptautinės komisijos tinklalapyje www.komisija.lt . 1940 m. gyventojų surašymo duomenimis Jurbarke gyveno 1 319 žydų (29,7 proc. miesto gyventojų). Karo ir nacių okupacijos pradžioje Jurbarkas atsidūrė Tilžės gestapo kontroliuojamoje pasienio zonoje ir žydų masinės žudynės prasidėjo 1941 m. liepos 3 d. Tą dieną Jurbarko žydų kapinėse buvo nužudyta daugiau nei 300 žydų. Likusi Jurbarko žydų bendruomenė buvo sunaikinta iki 1941 m. rugsėjo mėnesio. Minint 80 – ąsias Jurbarko žydų bendruomenės sunaikinimo metines liepos 4 d. 14:00 val. nuo memorialo Jurbarko žydų bendruomenei (Kauno g. 64) prasidės „Atminties kelio“ eisena. Jos dalyviai eis Kauno gatve iki senųjų žydų kapinių, kur įvyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. Vienas iš „Atminties kelio“ eisenų iniciatorių ir organizatorių, Tarptautinės komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas išreiškė viltį, kad šiais metais bus aplankytos visos arba bent jau didžioji dalis šių vietų. „Mes tikimės, kad šių prasmingų ir jautrių paminėjimų organizavimui bus sutelktos visų geros valios žmonių pastangos, kurių pagrindinis tikslas siekti natūralaus visuotino supratimo, kad Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo“, - sakė R.Račinskas. Tarptautinės komisijos tyrimų duomenimis dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš maždaug 220 tūkst. iki karo gyvenusių žydų per Holokaustą buvo sunaikinta apie 200 tūkst. Daugiau informacijos apie „Atminties kelio 1941 – 2021“ eisenas Jums maloniai suteiks: Ronaldas Račinskas, vykdantysis direktorius, 8 698 42330, [email protected]; Ingrida Vilkienė, švietimo programų koordinatorė, 8 618 47475, [email protected];  Šiemet visame pasaulyje minimas Holokausto 80-metis. Šią savaitę vyko minėjimo renginiai Palangoje ir Gargžduose, o birželio 28 dieną, Kaune bus surengtas Lietūkio garažo žudynių 80-ųjų metinių minėjimas. 1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame „Lietūkio" garažo kieme, stebint miniai smalsuolių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskirianti egzekucija - nužudyta apie 50 žydų vyrų. Atsitiktinai „atrinktos", tiesiog gatvėje pagautos aukos - darbininkas, moksleiviai, prekeiviai, vandens tiekėjas, muzikantas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas - buvo žeminami, žiauriai kankinami ir žudomi, naudojant laužtuvus, metalinius strypus, pagalius, lentas, vandens siurblio žarnas. Daugumos aukų ir jų budelių vardai iki šiol išlieka nežinomi. 2021 m. birželio 28 d. 17 val. Kaune, Miško g. 3, prie paminklo „Lietūkio" garažo žudynių aukoms, pagerbsime jų atminimą ir minėsime 80-ąsias šių baisių įvykių metines. 17.45 - 18.30 val. aukų atminimą pagerbsime eidami keliu, kuriuo nukankinti ir išniekinti žmonės buvo vežami į Žaliakalnio žydų kapines. Visus norinčius ir turinčius jėgų, kviečiame prisijungti ir eiti kartu. Eiseną organizuoja tarptautinis judėjimas „Gyvybės žygis". 18.30 val. Žaliakalnio žydų kapinėse (Radvilėnų pl.), kuriose, kaip manoma, buvo užkastos „Lietūkio" garažo žudynių aukos, atidengsime atminimo ženklą žiauriai nužudytiems Lietuvos žydams. Kauno žydų bendruomenė, Kauno m. savivaldybė ir tarptautinis judėjimas „Gyvybės žygis" kviečia jus kartu pagerbti nekaltai nužudytų Lietuvos piliečių žydų atminimą. Renginyje dalyvaus užsienio šalių ambasadoriai Lietuvoje, žydų bendruomenių vadovai, Seimo nariai, savivaldos atstovai bei kiti garbūs svečiai. Renginio Facebook nuoroda: https://fb.me/e/2hBwivrzH  Kovo 20 d., šeštadienį 19:00-21:30 kviečiame jus dalyvauti Holokausto 80-mečiui skirtos knygos „Tylos uždanga" pristatyme - online konferencijoje. Pranešėjai:
Registracija: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSc1MtEY9RuhATmMipMo3E6vIp571orhxLtiK_ehHTaD5E6cxA/viewform  |
RSS Feed
Tapkite mūsų partneriais
|
|
Organizatorius
VšĮ „Prabudimo orkestras“ |