Gyvybės Žygis - Knyga „Tylos uždanga“

Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“

Anotacija

Tikėtina, kad jus gaubia daug storesnė „tylos uždanga“, nei galite pagalvoti.
„Tylos uždanga“ perduodama iš kartos į kartą ir neleidžia mums susitaikyti, išgyti, būti atstatytiems. Tai vyksta ne tik asmeniniame gyvenime, šeimose, bažnyčiose ir bendruomenėse, bet ir miestuose bei tautose.

Daugumą šeimų Vokietijoje, joms pačioms nepastebint, gaubia „tylos uždanga“. Tai yra karo kartos vaikai ir anūkai, dar ir šiandien kamuojami vidinės kaltės, trauminių patirčių, išvarymo ar bėgimo išgyvenimų. Skiriamasis jų bruožas yra tylėjimas. Daugelis keliauja per nesibaigiančias vidines dykumas nematydami pokyčių.

Ar mus vis dar yra persmelkęs karo kartos tylėjimas, kai nenorima liesti Holokausto temos? Daug krikščionių Vokietijoje trokšta pagaliau užversti nacionalizmo lapą, kad šis nebebūtų dėmesio centre. Deja, realybė yra kitokia.

Ar mes, patys to nepastebėdami, ir vėl netapome „tyliąja dauguma“, kuri nebesipriešina laikmečio dvasiai? Kaip galėtume pasiekti, kad mūsų miestuose bei šalyse įvyktų dvasinis proveržis ir gilus pokytis?

Jobst Bittner remiasi savo gyvenimo patirtimi Tiubingene – universitetų mieste, tuometiniame nacionalizmo ideologiniame centre, iš kurio kilo egzekutoriai ir masiniai žudikai. Vadovaudamasis bibliniu-teologiniu, Bažnyčios istorijos ir psichologiniu aspektu, autorius atskleidžia, kas yra „tylos uždanga“ ir kaip galime ją perplėšti.

Apie Holokaustą Lietuvoje

Nors vokiečių okupuotos šalys dėl jų užpuolimo pirmiausia yra aukos, bet vėliau jos pačios vykdė nusikaltimus. Ir tai iki šiandien apsunkina jų istorijos perkainojimą. Daugelyje šalių tebeegzistuoja antisemitizmas, susijęs su tuo, kad žmonės nenori susidurti su tamsiąja savo praeities puse. Lietuva yra viena iš šalių, kuriose antisemitizmas yra stipriausias. Dėl kraujo kaltės šiose šalyse fiksuojamas vidurkį viršijantis savižudybių skaičius, depresija ir slegiančią atmosferą.

(DE 198 psl., EN 169 psl.)

Apie Holokaustą Rytų Europoje

Rytų Europoje vis dar paplitusios antisemitinės nuostatos ir laikysena. Šių šalių vyriausybės pamažu pradeda analizuoti praeitį. Jokiu būdu nenoriu sumenkinti vokiečių atsakomybės už Holokaustą, tačiau pastaraisiais metais į akis krenta įvairiose šalyse buvę vietiniai pagalbininkai. Hitlerio budeliai turėjo ištikimų parankinių užsienyje, pavyzdžiui, buvusį Ukrainos koncentracijos stovyklos vadovą Joną Demjanjuką, kuris buvo nuteistas prisidėjęs prie tūkstančių žmogžudysčių. Vokiečiai negalėjo patys įvykdyti milijonų Europos žydų žmogžudysčių. Didžiuliuose Rytų Europos rajonuose esanti SS, policija ir Vermachtas pasikliovė vietiniais pagalbininkais. Virš 200 000 ne vokiečių kilmės žmonių dalyvavo pogromuose ir žmogžudysčių operacijose.

(255–266 psl., EN 217–218)