2023 metų kovo 18 dieną, kviečiame jus į seminarą „Tylos uždangos perplėšimas" su knygos „Tylos uždanga" autoriumi, pastoriumi iš Vokietijos Jobst Bittner. Seminaras įvyks Kauno aklųjų ir silpnaregių centro renginių salėje (Savanorių 206, II aukštas). Renginys nemokamas.
​
Automobilius nemokamai galima parkuoti netoliese esančioje Hyper Maxima stovėjimo aikštelėje, Savanorių pr. 255, Kaunas.

><>
Seminaro programa:
10:00 Registracija
10:30 Šlovinimas (Tadas Daujotas ir grupė)
11:00 Seminaras. 1 dalis - mokymas
12:00 Kavos pertraukėlė
12:30 Seminaras. 2 dalis - mokymas
14:00 Pietų pertrauka
15:30 Šlovinimas (Tadas Daujotas ir grupė)
16:00 Seminaras. 3 dalis - mokymas, malda
17:30 Kavos petraukėlė
18:00 Seminaras. 4 dalis - oficialus uždarymo renginys
19:00 Pabaiga

Visų renginių grafikas:

• 2023 m. kovo 17 d., 19:00 - bažnyčia  „Prabudimas“ (Sporto g. 11, Vilnius)
• 2023 m. kovo 18 d., 10:30-19:00 - seminaras  „Tylos uždangos perplėšimas“, Kauno aklųjų ir silpnaregių centro renginių salė (Savanorių 206, II aukštas)
• 2023 m. kovo 19 d., 11:00  bažnyčia „Gyvieji akmenys“ (Šeškinės 22A, 2 aukštas, Vilnius)

Biržų rajono savivaldybės mero Vyto Jarecko kalba, pagerbiant Holokausto aukas:
„Čia, Biržuose minime tragiškų įvykių aštuoniasdešimtmetį. Minime skaudžią istorinę netektį, kurią išgyveno žydų tauta ir mūsų miesto bendruomenė. Žiauru, kad Lietuvos valstybės kūrėjai, gynę jos nepriklausomybę, mūsų mieste kūrę jos gerovę ir kultūrą, gyvenę visavertį gyvenimą, buvo prievarta iškeldinti iš namų ir suvaryti į getą aplink sinagogą bei žydų religinę mokyklą, iš kur išvesti į Pakamponių mišką.

Tai buvo kelias į vieną pusę, į mirtį. Jie buvo beginkliai Biržų miesto gyventojai – vyrai, moterys ir vaikai. Ir buvo nužudyti vien už tai, kad jie buvo žydai. Tą dieną praradome tautos dalį, kuri mylėjo gyvenimą, rašė, gydė, kūrė, meldėsi… Pagerbdami Biržų žydų bendruomenės atminimą, prisiminkime juos ir jų palikimą Biržų miestui.“

Muziejaus salės virto Biržų štetlu
Renginiai prasidėjo rugpjūčio 6 d., penktadienį, muzikiniu gatvės teatro spektakliu „Gekumen” (Sugrįžo) (Režisierius Adrian Schvarzstein). Lietingas oras privertė spektaklį iš buvusio žydų geto teritorijos perkelti į muziejaus „Sėla“ sales, kurios tą vakarą virto Biržų štetlu.

Spektaklyje „Gekumen” aktoriai išradingai pritaikė muziejaus ekspozicijų sales, o veiksme entuziastingai sudalyvavo būrys biržiečių ir miesto svečių, norinčių gyvai susipažinti su tarpukario Lietuvos žydiška kultūra ir humoru. Biržų pilyje skambėjo juokas, jidiš klezmer bei senoji sefardų ir aškenazių tradicinė muzika, tarpukario estrados garsai.

Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, Biržų krašto muziejuje „Sėla“ miestelėnams ir biržų miesto svečiams vyko edukacinės ekskursijos „Kelionė Biržų žydų kultūros ir istorijos pėdsakais“. Norintys galėjo aplankyti naują ekspoziciją buvusio žydų Slavinų namo rūsyje (Žolinės a. 10, Vabalninkas) Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriuje.

„Via Dolorosa“ (Kančios kelias)
Rugpjūčio 8 d., sekmadienį, vyko Holokausto 80-ųjų metinių minėjimas, biržiečių Pasaulio teisuolių pagerbimas. Minėjime dalyvavo nemažai garbių svečių: Nyderlandų karalystės ambasadoriaus pavaduotojas Peter Gerard Jacob Zwart, LR Seimo narys Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje atstovai ir pirmininkas Emanuelis Zingeris bei komisijos sekretoriato vadovo pavaduotoja Ingrida Vilkienė, Lietuvos Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė, Biržų r. savivaldybės meras Vytas Jareckas ir mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė, administracijos direktorė Irutė Varzienė, rajono tarybos nariai, Lietuvos žydų bendruomenių atstovai: Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių – Sania Kerbelis, Panevėžio – Gennady Kofman, Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas – Mauša Bairakas; Biržų žydų gelbėtojų palikuonys; Vokietijos Lipės žemės evangelikų bažnyčios generalinis superintendentas kun. Dietmer Arends ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius katechetas Holger Lahayne; Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Jonas Morkvėnas; Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos nariai ir pirmininkas Vidmantas Jukonis; Biržų Saulės gimnazijos tolerancijos centro atstovai  – vadovė mokytoja Virginija Kalninienė, taip pat mokiniai su mokytojais atvykę iš kitų Lietuvos tolerancijos centrų; įvairių religinių konfesijų ir įsitikinimų biržiečiai bei Biržų svečiai, kurie nėra abejingi tragedijai, ištikusiai rugpjūčio 8 dieną lygiai prieš 80 metų.

Buvusiame žydų gyvenamajame kvartale šalia sinagogų, vėliau virtusiame getu, trumpą istorinę įžangą apie žydų istoriją ir gyvenimą Biržuose  padarė Biržų savivaldybės paveldosaugos specialistas Dalius Mikelionis. Po jautrios Biržų rajono mero V. Jarecko kalbos perskaityti žydus gelbėjusių biržiečių vardai, ant jų garbei pasodintų Atminimo medžių kaip pagarbos ženklas užrišti balti kaspinai skirti ne tik biržiečiams gelbėtojams, bet visiems, rizikavusiems savo ir savo šeimų gyvybėmis. Visiems, kurių žmogiškumas buvo stipresnis už baimę: ir apdovanotiesiems Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, ir pripažintiems Pasaulio tautų teisuoliais, tarp kurių ir mūsų krašto rašytojo Kazio Binkio šeima, gelbėjusi žydus iš Kauno geto… ir tiems, kurie taip ir liko nežinomi, neįvardinti. Skambėjo negalėjusios atvykti į Biržus litvakų, kilusių iš Biržų, atstovų Glendos Levit kalbos įrašas, susiejantis vieną gelbėtojų šeimą su Glendos asmenine patirtimi.

Nuskambėjus vieno seniausių pasaulyje muzikos instrumentų – avino rago „Šofar“ garsui , kuris judaizme naudojamas kaip apeiginis muzikos instrumentas, renginio dalyviai sustojo eisena į Pakamponių Holokausto vietą.

Pakeliui eisena sustojo prie Iciko Lipšico namo, kur skambėjo gedulinga smuiko melodija ir muziejininkės Editos Mikelionienės pasakojimas apie gimnazistų lietuvaitės ir žydo draugystę bei pastarojo 1941 m. gegužes mėnesį, likus vos kelioms savaitėms iki karo pradžios, parašytą žydų tragedijos nuojauta persmelktą eilėraštį savo draugei Reginai:

„…Bet vis tiktai, kai matome,
Kad mūsų saulė leidžiasi
Ir tamsa jau skleidžias, siaučia, siaučia mus.
Mes visas jėgas surenkam
Ir paskutinį syk sušunkam:
„Palauk, mirtie, nors valandą
Pasaulis gražus!“
(Praėjus dviems mėnesiams, septyniolikametis gimnazistas Icikas Lipšicas, kaip ir visa jo šeima buvo sušaudyti Pakamponyse…).

Eisena taip pat užsuko į senąsias žydų – karaimų kapines, kur palaidoti garsūs žydai bei pirmosios Holokausto aukos. Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos pirmininkas Vidmantas Jukonis papasakojo kapinių ir jų tvarkymo istoriją, priminė pirmąsias Holokausto Biržuose aukas, palaidotas šiose kapinėse. Emocionaliai kalbėjo ir už savo protėvių padarytus nusikaltimus atsiprašė du metus senąsias kapines tvarkę partneriai iš Vokietijos Lipės žemės: Vokietijos Lipės žemės evangelikų bažnyčios generalinis superintendentas kun. Dietmer Arends ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius katechetas Holger Lahayne.

Prie paminklo buvo padėtos gėlės arba, pagal žydų tradiciją – akmenėliai, sukalbėta malda.

Holokausto aukų pagerbimas žudynių vietoje ir žydų atminimui skirtame Memoriale
Pliaupiant lietui eisena pajudėjo į Pakamponis. Eisenos dalyvius pasitiko skaitomų žuvusiųjų vardai. Vardų skaitymą jau gyvai pratęsė Sania Kerbelis ir Leta Vainorienė, perskaitydami nužudytų savo artimųjų vardus. Visas šis tragiškas sąrašas papildė Memorialo Atminties upę nauja lenta su dar 26 žuvusiųjų pavardėmis. Paskutinė Biržų žydų – Holokausto aukų – memorialo lenta, keletą metų buvo tuščia ir palikta ateičiai, kad būtų papildoma naujomis pavardėmis. Kad šiandien, minint baisios tragedijos 80-metį, ši vieta nebėra nebyli, ji kalba Biržuose gyvenusių mūsų bendrapiliečių žydų vardais, padėkoti turime Biržų žydų kultūros ir iistorijos draugijos nariams Abeliui ir Glendai Levitams, kurie subūrė komandą ir atkakliai siekė, kad idėja būtų įgyvendinta. Šiandien ši vieta prabyla jau kiekvienam, ir atsitiktinai užklystančiam, ir tikslingai čia ateinančiam. Čia, vietoje, kur buvo nužudyti 2400 Biržų žydų, Biržų „Saulės“ gimnazijos choras ir solistė Goda Čirvinskaitė atliko dainą-giesmę jidiš kalba.

Prie memorialo jautrias kalbas sakė nemažai garbių svečių: Nyderlandų karalystės ambasadoriaus pavaduotojas Peter Gerard Jacob Zwart, Seimo narys, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje pirmininkas Emanuelis Zingeris, Lietuvos Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis ir kiti garbūs svečiai.

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė kalbėjo:
„Šiandien mes esame Biržų žydų gyvenimo tęsinys. Mes. Ir niekas kitas nesukurs mūsų Miesto istorijos, neatveš jos iš užsienio ar kitų miestų.
1941 – ųjų rugpjūčio 8 d. Biržai prarado svarbią, įdomią, labai reikalingą, gyvavusią nuo Radvilų laikų savo tapatybės dalį. Šiandien, minint Holokausto 80 – metį, linkiu vieno – suasmeninti Miesto istoriją, įsileisti į širdį jausmus ir paprastai prisiminti Biržų žydų šeimas, kurios su vaikais ėjo mirti. Jie žinojo kur eina. Šitas jausmas ir šiandien atrodo nepakeliamai baisus.
Žinot, kas šiandien man atrodo svarbiausia? Jausmas, kad viskas yra susiję, viskas yra viena, kad viską nešamės su savimi. Nutrūkusius Biržų žydų gyvenimus irgi. Todėl kiek  prisimename, tiek ir išliekame“.

Maldą sakė Kauno žydų religinės bendruomenė pirmininkas Mauša Bairakas, Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas J. Morkvėnas ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius katechetas Holger Lahayne. Subtiliai ir jautriai renginį vedė muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė.

Rugpjūčio 9 d., pirmadienį, Holokausto aukų atminimas buvo pagerbtas Nemunėlio Radviliškyje. Nemunėlio Radviliškio žydų –  Holokausto aukų žudynių ir palaidojimo vietoje prisiminimais dalijosi buvusi Nemunėlio Radviliškio mokyklos direktorė A. Venckūnienė, Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos pirmininkas V. Jukonis, radviliškietis Benjaminas Kairys. 

P.S. Pirmadienį gautas Šiaulių apskrities žydų bendruomenės padėka, kurioje šios bendruomenės pirmininkas S. Kerbelis dėkoja už labai gerai organizuotą renginį, skirtą Holokausto pradžios Lietuvoje 80-mečiui. Organizatoriams taip pat širdingai dėkojo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje pirmininkas Emanuelis Zingeris, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Abelis ir Glenda Levitt bei kiti Biržų žydų palikuonys, stebėję tiesioginę renginio transliaciją įvairiose pasaulio šalyse.

Rugpjūčio 6-9 dienomis vykusius Holokausto 80-mečio renginius Biržuose organizavo Biržų rajono savivaldybė, Biržų krašto muziejus “Sėla” ir Biržų žydų žydų kultūros ir istorijos draugja . Partneriai: Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

Tai ne paskutiniai renginiai minint ypatingą sukaktį. Spalio 3 dieną planuojamas “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės” koncertas ir kitos veiklos.

Projekto “Holokausto 80-mečio atminimo renginiai Biržų krašte, žydų kultūros ir istorijos viešinimas” rėmėjas – Lietuvos Kultūros taryba.

Biržų rajono savivaldybės ir Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos informacija
​Nuotraukos: Biržų rajono savivaldybės, Biržų muziejaus „Sėla“, Ž. Maniko